Savivertės stiprinimo grupė paaugliams

„Man nepavyks“, „Aš to nevertas“, „Aš negražus“, „Aš nepakankamai protingas“, „Ką pagalvos kiti“ – tai tik keletas frazių, persekiojančių savimi nepasitikintį paauglį. Jau jaunesnieji paaugliai turi „savęs vertinimo šablonų“ ir susiduria su įvairiais sunkumais savęs vertinimo perspektyvoje. Paauglystėje yra daug įvairių iššūkių, kurie kyla nuolat, bet dažnai išvaizda pradeda daryti labai stiprią įtaką savigarbos ir savivertės ugdymui paauglystėje: vaiko išorinių duomenų atitikimas bendraamžių grupėje priimtiems standartams tampa lemiamu jo socialinio pripažinimo ir padėties grupėje veiksniu. Čia verta pastebėti, kad paauglių merginų savivertė dažnai yra žemesnė nei vaikinų, nes merginoms svarbiau yra savo kūno patrauklumo įvertinimas nei jo efektyvumas. O paauglių vaikinų, atvirkščiai, pagrindinis savęs vertinimo kriterijus yra kūno efektyvumas.

Paauglių savivertė yra jų pačių suvokimas ir vertinimas, kokie jie yra, kokia yra jų svarba ir vertė kaip asmenybės. Savivertė apima ne tik tai, kaip paaugliai vertina savo fizinę išvaizdą, bet ir gebėjimus, asmenines savybes, socialinius įgūdžius ir emocinę gerovę.

Taigi, paauglystės tarpsnyje dažnai kyla savivertės klausimų, kurie yra itin svarbūs, nes nuo to priklauso sėkmė suaugusiojo gyvenime. Yra trys pagrindiniai savivertės lygiai:

• Žema savivertė – neadekvatus paauglio savęs nuvertinimas, savo nuopelnų menkinimas. Paaugliai, turintys žemą savivertę, yra linkę į depresines nuotaikas ir būsenas. O vertina save prasčiau pagal tuos rodiklius, kurie jiems atrodo svarbiausi.
• Išpūsta savivertė – neadekvačiai aukštas paauglio savo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimas. Paaugliai, turintys per aukštą savivertę, yra labiau susitelkę į bendravimą, tačiau šis bendravimas yra menko turinio, nes jie mažiau linkę išreikšti save per produktyvią veiklą.
• Adekvati savivertė…